Informacija verslui Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 (nuoroda), nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 24 val. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra skelbiamas karantino režimas (kuris, esant būtinybei, gali būti pratęstas ilgesniam laikui).

 

 

Verslo veiklų draudimai

 

Karantino laikotarpiu draudžiamos šios verslo veiklos:

  • kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas;

  • visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai, nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus;

  • grožio paslaugų teikimas;

  • lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla;

  • ugdymo, vaikų priežiūros bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose (išskyrus organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu).

Dalinės išimtys verslo veiklų draudimui:

  • sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu;

  • viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams;

  • parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.

 

Darbo organizavimas įmonėse, kurių veikla draudžiama.

 

Akivaizdu, kad atsiradus griežtam draudimui, kuris taikomas konkrečia veikla užsiimančiai įmonei, įmonė privalo laikinai stabdyti savo veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darbdavys darbuotojų atžvilgiu gali:

 

Suteikti nemokamas atostogas. Darbuotojui paprašius, jam gali būti suteikiamos nemokamos atostogos. Nemokamos atostogos negali būti skiriamos vien darbdavio valia.

 

Skelbti prastovą. Kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių (o tai ir yra visuotinai paskelbtas draudimas įmonės veiklai) negali suteikti darbuotojui ar jų grupei sulygto darbo, bendrovė turi teisę vienašališkai paskelbti prastovą. Prastova gali būti skelbiama tam tikram laikotarpiui arba neterminuotai. Kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino terminas yra apibrėžtas, rekomenduojame skelbti terminuotą prastovą. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią dienas – 2/3 vidutinio darbo užmokesčio, o likusį laiką – 40 % vidutinio darbo užmokesčio. Svarbu tai, kad visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis negu Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis (607 eurai bruto).

 

Suteikti kasmetines atostogas. Jeigu darbuotojai pageidauja ir yra tokia galimybė, galite susitarti su darbuotojais dėl sukauptų kasmetinių atostogų panaudojimo. Darbdaviai taip pat gali suteikti daugiau atostogų dienų, negu darbuotojai yra sukaupę, tačiau tokiu atveju reikia turėti omenyje, kad nutraukus darbo santykius, galimybė darbdaviui susigrąžinti permokėtą atlyginimą darbuotojui yra ribota. Kasmetinių atostogų metu darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

 

Nutraukti darbo sutartis. Tai kraštutinė priemonė, tačiau jeigu dėl reikšmingo darbo apimties sumažėjimo tektų nutraukti darbo sutartis su dalimi darbuotojų, įmonei būtina laikytis visų Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatytų pareigų, tam tikroms darbuotojų grupėms suteikti Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatytas papildomas garantijas bei užtikrinti atleidžiamų darbuotojų teises.

 

 

Darbo organizavimas įmonėse, kurių veikla nėra draudžiama.

 

Privačiajam sektoriui privalomas reikalavimas dirbti ir darbą organizuoti bei klientus aptarnauti nuotoliniu būdu nėra taikomas, tačiau rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje. T. y., esant galimybei, darbuotojų darbą organizuoti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.

 

Nuotolinis darbas

 

Dirbti nuotoliniu būdu skiriama šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus:

  • nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai;

  • darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų;

  • darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.

 

Verslui planuojant darbą organizuoti nuotoliniu būdu, rekomenduojame su darbuotojais aptarti visus nuotolinio darbo teisinius ir praktinius aspektus.

 

Kalbant apie leidžiamas verslo veiklas arba veiklas, kurios uždraustos su dalinėmis išimtimis,  nebūtinai visos įmonės turės galimybę dirbti iki karantino paskelbimo turėta apimtimi. Tokiais atvejais darbdavys darbuotojų atžvilgiu gali:

 

Pakeisti darbo laiko normą. Darbuotojui sutikus, darbdavys gali pakeisti darbo sutartį ir numatyti mažesnę darbo laiko normą bei atitinkamai sumažinti ir darbo užmokestį.

 

Perkelti į kitas pareigas. Esant tokiai galimybei ir darbuotojui sutikus, jis gali būti perkeltas į kitas pareigas. Toks susitarimas gali būti terminuotas arba neterminuotas. Kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino terminas yra apibrėžtas, rekomenduojame darbo teisinių santykių šalims susitarti terminuotai.

 

Skelbti dalinę prastovą. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui ar jų grupei darbo pilnu etatu, tačiau visgi gali suteikti bent dalį sulygto darbo, galima skelbti dalinę prastovą. Dalinė prastova skelbiama sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičių (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Darbo užmokestis mokamas už faktiškai dirbtą laiką, o už prastovos laiką apmokama kaip už prastovą.

 

Suteikti nemokamas arba kasmetines atostogas. Ši galimybė, kaip ir įmonėms, kurių veikla yra laikinai uždrausta, esamoje situacijoje, įmonėms, kurių veikla nėra uždrausta arba uždrausta su dalinėmis išimtimis,  taip pat yra pasirinkimas darbuotojui prašant arba darbuotojui ir darbdaviui susitarus.

 

 

Bendra informacija įmonėms ir jų darbuotojams:

 

Uždarius švietimo ir mokslo įstaigas, darželinukų, ikimokyklinukų ir pradinukų tėvai, įtėviai ir globėjai, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo. Nedarbingumo pažymėjimai esant susiklosčiusiai situacijai išduodami ne ilgesniam negu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Sodros ligos išmoka bus mokama, jei darbuotojas yra sukaupęs reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

 

Visiems asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija. Ši izoliacija taikoma grįžus iš bet kokių užsienio valstybių. Darbdaviai privalo sudaryti sąlygas tokiems darbuotojams izoliacijos laikotarpiu dirbti nuotoliniu būdu, o tokių galimybių nesant, kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos darbuotojo nedarbingumo išdavimą, svarstyti ir tartis dėl darbuotojo kasmetinių ar nemokamų atostogų naudojimo ir kt.

 

Draudžiamas Lietuvos piliečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu. Karantino laikotarpiu draudžiamos darbuotojų komandiruotės ar kitokios kelionės į užsienį.

 

Draudžiamas užsieniečių (įskaitant darbuotojus) atvykimas į Lietuvos Respubliką, išskyrus atvejus, kai užsieniečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvoje (leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje turinčius ne ES piliečius ir ES piliečius, turinčius pažymėjimą, patvirtinantį teisę laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje).

 

Prekių judėjimas tarptautiniais maršrutais neribojamas. Vairuotojų ir įgulų narių judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra leidžiamas, kai vykdomas komercinis ir (ar) tarptautinis krovinių vežimas. Šiuo atveju darbdavys tokiems darbuotojams privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas.

 

 

Rekomendacijos dėl saugių darbo sąlygų užtikrinimo

 

Šiai dienai darbdaviai turėtų skirti ypatingą dėmesį saugioms darbo sąlygoms Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra paskelbusi rekomendacijas (nuoroda) darbdaviams, kurios užtikrintų saugias darbo sąlygas darbuotojams ir įmonių klientams.  Valstybinė darbo inspekcija taip pat aptaria tam tikrus aspektus dėl nedarbingumo ar kitų išmokų bei kitus klausimus. Šią informaciją galite sužinoti (nuoroda).

 

 

Force majeure ir susitarimai su tiekėjais ar klientais

 

Šiandieninė susiklosčiusi situacija dėl išplitusio koronaviruso pati savaime negali būti laikoma force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe, kuriai įvykus, šalis turi teisę nutraukti sutarties vykdymą be jokių neigiamų pasekmių. Tik tuo atveju, jei viena šalis teigia, kad negali įvykdyti susitarimo dėl nenugalimos jėgos, o kita šalis su tuo sutinka, įvykis bus laikomas nenugalima jėga.

 

Nenugalimos jėgos faktas kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kokios konkrečios aplinkybės įtakojo sutarties neįvykdymą ir kaip force majeure aplinkybė aprašyta sutartyje. Taip pat įvertinti, ar šalis ėmėsi visų reikalingų priemonių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

 

Be to, kad pasinaudoti Nenugalimos jėgos faktu, tam reikalinga speciali pažyma. Lietuvoje juridiniams asmenims nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Force majeure pažymos išduodamos individualiai išnagrinėjus susiklosčiusią situaciją ir jeigu tos aplinkybės atsirado bei egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Taigi, šiuo konkrečiu atveju, Lietuvos Respublikos įmonės, negalėdamos pilnai vykdyti patvirtintų sutarčių, turėtų pirmiausia informuoti savo klientus ar tiekėjus, kad dėl turimos situacijos, atsižvelgdama į savo pajėgumus karantino metu, stengiasi maksimaliai vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau priklausomai nuo situacijos gali prašyti mažinti ar nutraukti įsipareigojimų vykdymą. Taip pat, radus bendrą sutarimą su klientais ar tiekėjais, rekomenduotume šį įforminti raštu laikinos padėties laikotarpiui.

Please reload