Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pandemijos akivaizdoje


Susiklosčius situacijai, kuomet dėl COVID – 19 sukeltos pandemijos nemaža dalis įvairių verslo subjektų pristabdė, apribojo arba net laikinai visiškai sustabdė savo veiklą, vis aktualesne tema tampa atsiskaitymo su paslaugų ar prekių tiekėjais, verslo partneriais, tema.

Kuomet dvi įmonės, vykdydamos veiklą, bendradarbiauja tarpusavyje, pavyzdžiui – įmonė x teikia įmonei y krovinių vežimo paslaugas, o ta pati įmonė y teikia įmonei x krovininių automobilių atsargines detales, susiklosto tam tikri įmonių tarpusavio ryšiai. Dažnu atveju taip bendradarbiaujant, kiekviena iš įmonių viena kitai turi įsipareigojimų, t. y. viena įmonė turi atsiskaityti už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, o kita – už patiektas krovininių automobilių detales. Tokiu būdu kiekviena iš šių įmonių tampa viena kitos skolininku ir tuo pačiu kreditoriumi. Esant tokiai situacijai, atsiskaityti galima ir kitokia, nei yra įprasta apmokant sąskaitas, tvarka.

Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.130 str. numato prievolės pabaigą įskaitymu. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Įskaitymas yra vienos šalies pareiškimas (vienašalis sandoris), kuriuo pakeičiami prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko, jeigu tokie santykiai turėjo priešpriešinių vienarūšių įskaitytinų reikalavimų. Įskaitymu vienas reikalavimas yra įskaitomas į priešingos šalies reikalavimą, tokiu būdu sumažinant vienos iš šalies prievolės dydį, o kitos šalies prievolę panaikinant.

Pavyzdžiui, jeigu kreditorius įmonė x turi reikalavimo teisę iš skolininko įmonės y gauti 1000 Eur už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, o skolininkas įmonė y turi reikalavimo teisę iš kreditoriaus įmonės x gauti 900 Eur už patiektas detales, tokiu atveju skolininkas kreditoriui gali pateikti pranešimą dėl įskaitymo ir į kreditoriaus reikalaujamą 1000 Eur sumą įskaityti sumą, kurią turėtų sumokėti pats kreditorius. Tokiu atveju, kreditorius įmonė x visiškai atsiskaitytų su skolininku įmonė y už šios patiektas detales, o skolininkas įmonė y kreditoriui x už šios suteiktą krovinio pervežimo paslaugą liktų skolingas 100 Eur.

Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tikslas yra prievolės pabaiga. Įskaičius vienos šalies reikalavimą į savo reikalavimą, pasibaigia viena iš prievolių, arba net abi prievolės, jei tik įskaitytini vienarūšiai reikalavimai yra vienodo dydžio. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas neabejotinai turi privalumų, kadangi tokiam įskaitymui atlikti nereikalinga naudoti apyvartinių lėšų, be to, prievolei pasibaigus įskaitymu, kita šalis nebeturi teisės reikalauti įvykdyti pasibaigusios prievolės, nustojamos skaičiuoti palūkanos.

Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą (perduoti pranešimą kitai šaliai dėl įskaitymo) būtina, kad egzistuotų visos šios sąlygos:

  • Kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai. Prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto (teisės pažeidimo).


  • Priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai. Tai reiškia, kad abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra.

  • Kiekvienas įskaitomas reikalavimas turi būti galiojantis ir vykdytinas, o reikalavimo terminas suėjęs.


  • Įskaitymas turi būti besąlyginis (jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų) ir neterminuotas (įskaitymu negali būti nustatomi jokie terminai).

Kadangi įskaitymas yra laikomas vienašaliu sandoriu, įskaitymui užtenka vienos šalies valios, t. y. įskaitymui atlikti pakanka vienos šalies rašytinio pareiškimo kitai šaliai, todėl pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti atliekamas padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą jį išavusiai šaliai, o jei tokio dokumento šalis neturi - vienasmeniu pranešimu (priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju, visiškai nėra būtina abejoms šalims derinti skolų ir pasirašinėti skolų suderinimo aktą). Kita prievolės šalis neturi teisės pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne.

Nors įskaitymą galima atlikti nepriklausomai, sutinka kita prievolės šalis ar ne, šalis, nesutinkanti su pareiškimu dėl įskaitymo, tokį pareiškimą gali ginčyti tik teismine tvarka, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti. Kita šalis negali pareiškimo dėl įskaitymo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo įskaitymui atlikti.

Advokato padėjėjas Marius Bakanauskas,

J. Šlitės advokatų kontora EVERYLAW